Kivrinai, laiko tyrimo instituto bendradarbei, išvyka į pačią tamsiausią, pačią pavojingiausią žmonijos istorijos erą, 14-ąjĮ šimtmetį, atrodė neką baisesnė už daugybę skiepų bei imuniteto stiprinimo programą.
Projekto vadovams 21-ojo amžiaus Oksforde viskas atrodė kur kas sudėtingiau — painūs apskaičiavimai, prietaisų kalibravimas, tikslaus grįžimo taško nustatymas.
Staiga pasaulį — ir tą 21-ojo amžiaus, ir tą 14-ojo — ištinka siaubinga katastrofa.
Negailestinga Mirties pjūtis ima šienauti žmones abiejuose laikotarpiuose.
Kas atsitiko? Ar tai naujas mirtinas paukščių gripo virusas?
Ar tai Juodoji Mirtis — viduramžių buboninis maras? Ar baisioji liga prasiskverbė iš 21-ojo amžiaus į 14-ąjį?
O gal atvirkščiai — is 14-ojo i 21-ąjį?
Visa tai reikės pergyventi ir išsiaiškinti Kivrinai, kuri, prietarų ir dvasinės tamsos apsupty, pasijus tarsi vilties angelas, apsireiškęs juodžiausią žmonijos valandą.
Baigiantis XXIV-ajam amžiui Čabado planeton atskrido pirmieji kolonistai.
Daugumoje kolonijų nusikaltėliai būdavo arba nužudomi, arba išvaromi iš bendruomenės. Tačiau Čabado pasaulyje buvo nutarta įkurti planetą-kalėjimą.
Nemažai nusikaltėlių mirdavo. Bet kiekvieneriais metais atkeliaudavo vis naujų: rausti urvų, ieškoti naudingų iškasenų ar tiesiog medžioti nuožmių grobuonių keritų.
Po kiek laiko į Čabadą atsikraustė grupė investuotojų. Jie ėmė žvalgyti planetą, tyrinėti ir kasinėti. Netrukus aptiko milžiniškas:aukso bei sidabro gyslas.
Išvystė būdus veisti nuožmiuosius keritus — dėl jų neįtikėtinai gražaus kailio. O nusikaltėlius pavertė vergais, kuriuos „maitino” dorazino porcijomis, kad jie nepradėtu maištauti…
Tik kelios salos bekraščiame vandenyne — Talasos planeta buvo tikras rojus, kuriame prieš daugybę šimtmečių įsikūrė Motininiu laivu atvykusi žmonių kolonija, kai mokslininkai nustatė, kad gan greitai Saulė pavirs nova.
Štai tuomet Talasos danguje apsireiškia milžiniškas žvaigždėlaivis „Magelanas”, gabenantis savo triumuose milijoną šaltuoju miegu miegančių paskutiniųjų Žemės gyventojų…