Negailestinga Mirties pjūtis ima šienauti žmones abiejuose laikotarpiuose.
Kas atsitiko? Ar tai naujas mirtinas paukščių gripo virusas?
Ar tai Juodoji Mirtis — viduramžių buboninis maras? Ar baisioji liga prasiskverbė iš 21-ojo amžiaus į 14-ąjį?
O gal atvirkščiai — is 14-ojo i 21-ąjį?
Visa tai reikės pergyventi ir išsiaiškinti Kivrinai, kuri, prietarų ir dvasinės tamsos apsupty, pasijus tarsi vilties angelas, apsireiškęs juodžiausią žmonijos valandą.
Kivrinai, laiko tyrimo instituto bendradarbei, išvyka į pačią tamsiausią, pačią pavojingiausią žmonijos istorijos erą, 14-ąjĮ šimtmetį, atrodė neką baisesnė už daugybę skiepų bei imuniteto stiprinimo programą.
Projekto vadovams 21-ojo amžiaus Oksforde viskas atrodė kur kas sudėtingiau — painūs apskaičiavimai, prietaisų kalibravimas, tikslaus grįžimo taško nustatymas.
Staiga pasaulį — ir tą 21-ojo amžiaus, ir tą 14-ojo — ištinka siaubinga katastrofa.
Žemę ištiko termobranduolinė katastrofa
Teišliko tik saujelė žmonių, net dykumų smėlis pasidarė juodas…
Gydytoją vadino Gyvate, nes savo vaistus ji išgaudavo iš gyvačių. Bet buvo dar viena, Sapnų Gyvatė, kurią veisė tik ateiviai.
Tamsūs ir bailūs žmonės užmušė Sapnų Gyvatę ir sugriovė gydytojos gyvenimą.
Vienintelė viltis — iškeliauti žygin ir surasti kitą Sapnų Gyvatę…
1975-ieji metai.
Geležinis fašistinės Vokietijos kulnas sutrypė Europą, Aziją, Pietų Ameriką ir Afriką.
Tik JAV bei Australijoje dar rusena blausi demokratijos spingsulė. Tačiau greitai ir ji bus užgesinta.
Todėl, kad naciai jau seniai turi atominį ginklą, kuriuo netrukus nušluos JAV.
Vienintelė amerikiečių viltis — operacija „Protėjas”.
Tai superslaptas projektas grįžti į praeitį ir žūtbūt pamėginti ją pakeisti…
1939–1940-ieji metai.
Žymiausi pasaulio mokslininkai — Albertas Einšteinas, Edvardas Teleris, Leo Silardas bei kiti — iš visų jėgų stengiasi įgyvendinti „Protėjo” operaciją — susisiekti su 1975-aisiais ir sužinoti atominės bombo
s
sukūrimo paslaptį. Deja, ryšio nėra, o Adolfas Hitleris, pasirodo, sėkmingai bendrauja su 2025-aisiais ir jau seniai laiko savo rankose atominį kūjį.
Baigiantis XXIV-ajam amžiui Čabado planeton atskrido pirmieji kolonistai.
Daugumoje kolonijų nusikaltėliai būdavo arba nužudomi, arba išvaromi iš bendruomenės. Tačiau Čabado pasaulyje buvo nutarta įkurti planetą-kalėjimą.
Nemažai nusikaltėlių mirdavo. Bet kiekvieneriais metais atkeliaudavo vis naujų: rausti urvų, ieškoti naudingų iškasenų ar tiesiog medžioti nuožmių grobuonių keritų.
Po kiek laiko į Čabadą atsikraustė grupė investuotojų. Jie ėmė žvalgyti planetą, tyrinėti ir kasinėti. Netrukus aptiko milžiniškas:aukso bei sidabro gyslas.
Išvystė būdus veisti nuožmiuosius keritus — dėl jų neįtikėtinai gražaus kailio. O nusikaltėlius pavertė vergais, kuriuos „maitino” dorazino porcijomis, kad jie nepradėtu maištauti…
Niūru ir gūdu Magijaros karalystėje. Siaubas lediniais nagais kausto žmonių sielas bei širdis. Nes piktieji goblinai pasklebė karą.
Žmonės bejėgiai prieš goblinų kliautis ir burtus.
Vienintelė viltis — nedidelė goblinų veidrodžio šukė, spinduliuose spinduliuojanti magišką galią…
Vieną dieną svetimeivių erdvėlaivis nusileido Toronto mieste greta Paleontologijos muziejaus. Iš kosminio aparato išlindęs šešiakojis, dvirankis padaras, vardu Holusas, pareiškė norą pasikalbėti su žymiausiu paleontologu. Iš pokalbio paaiškėja, kad ir Žemė, ir Holuso planeta, ir dar vienas protingų būtybių pasaulis per kelis milijardus metų patyrė penkias grandiozines katastrofas TUO PAČIU METU.
Vadinasi, kažas itin galingas (gal net visagalis) akivaizdžiai reguliuoja evoliuciją mūsų Galaktikoje. Holusas mano, kad galima pamėginti jį surasti...
Karlailų klanas kontroliuoja tarperdvinių kirmgraužių tinklą ir Euridikės planetoje aptinka keistą gigantišką reliktą, kurį nežinia kas sukūrė. Galbūt tai svetimeivių statinys, o gal vadinamųjų postžmonių architektūrinis paveldas. Kad ir kaip būtų, šis atradimas iš esmės pakeitė visos žmonijos likimą...
Sarakšo planetą atrado Baderio ekspedicija 2148 metais. Paaiškėjus, kad joje gyvena technologinę civilizaciją sukūrę humanoidai, ekspedicijos vadas nusprendžia tučtuojau nerti hipererdvėn ir pranešti apie atradimą Galaktikos Saugumo Tarybai. Kiek vėliau paaiškėja, kad Sarakšo civilizacija pergyveno termobranduolinę katastrofą. Ir štai tuomet į Sarakšą atvyksta Maksimas Kamereris, dvidešimtmetis Laisvosios Paieškos Grupės narys, neturintis jokių progresoriškų ar paprasto kontaktavimo įgūdžių…
Tik kelios salos bekraščiame vandenyne — Talasos planeta buvo tikras rojus, kuriame prieš daugybę šimtmečių įsikūrė Motininiu laivu atvykusi žmonių kolonija, kai mokslininkai nustatė, kad gan greitai Saulė pavirs nova.
Štai tuomet Talasos danguje apsireiškia milžiniškas žvaigždėlaivis „Magelanas”, gabenantis savo triumuose milijoną šaltuoju miegu miegančių paskutiniųjų Žemės gyventojų…
Dar ir šiandien neaišku, kas iš tikrųjų sukėlė šią katastrofą. Vieni mokslininkai mano, kad tai galėjo būti juodoji skylė, kiti teigia, jog tai didžiulė neregima materijos masė, atsibasčiusi iš Galaktikos pakraščių. Kad ir kaip ten būtų, ši nekviesta kosmoso klajūnė išplėšė dalį Prancūzijos teritorijos ir nusviedė ją tolimojon Telo planeton. Taip prasidėjo šimtų Žemės žmonių robinzonada ne itin svetingame naujajame pasaulyje...